Apie mane

     Esu Jurgita Kijauskienė, gimiau 1979 m., kai pažvelgiu iš šios akimirkos atgal – suprantu, jog jau nuo vaikystės aplinkybės klostėsi taip, kad turėčiau kuo daugiau akimirkų su savimi. Turėjau gana mažai draugų, todėl pasinėriau į knygų pasaulį, kur daug nuotykių, išgyvenimų bei visokių patirčių – visa tai, tarsi, perleisdavau per save. Tik nuolat viduje jaučiau, jog yra kažkas daugiau, ko nesuprantu, todėl ir nejaučiu tam tikro vientisumo, visumos, pilnatvės. Dabar suprantu, kad knygos praturtino mano vidinį pasaulį, bet per jas buvo išgyventos kažkieno kito istorijos, o pilnatvė ateina tada, kai kuriama sava, asmeninė gyvenimo istorija.

     Nors jaunystėje giliai viduje mezgėsi klausimas apie tai, kaip įprasminti savo gyvenimą, turėjau, kaip ir visi jauni žmonės įsitvirtinti visuomenėje – tad laiką užėmė mokslai aukštesniojo išsilavinimo įstaigoje, vėliau universitete, paraleliai gražiai vystėsi santykiai su mylimu žmogumi, santuoka ir vaikų gimimas.    

Vaikams paūgėjus viliojo dalykinės, savarankiškos moters įvaizdis, tad dešimtmetį praleidau dirbdama biure. Tempas buvo toks, kad savo vidinio pasaulio nė neprisimindavau – veiksmas ir gyvenimas vyko tik išorėje. Stresą ir nuovargį numalšinti rinkdavomės draugų rate – tad vėl išorė…

      Lėkimą sustabdė tėčio netektis. Teko matyti šio brangaus žmogaus “išėjimo” procesą – tai mane sukrėtė ir tarsi sustabdė, sustabdė tam, kad galėčiau pradėti iš naujo…. Vėl atradau ryšį su savimi; viskame, ką dariau, ėmiau ieškoti prasmės. Šis etapas ir buvo mano naujos kelionės į savęs pažinimą bei savirealizaciją pradžia: susidomėjau Vedų filosofija, psichologija, ezoteriniais mokslais – chirologija, korekcine chiromantija, astrologija bei thetahealing® meditacijos metodu.

     Chirologijos mokslas pasitarnavo kaip atspirties taškas (2011 m) – šis mokslas buvo kelio pradžia į savęs bei kitų pažinimą. O pati žinia, kad rankų linijos gali keistis, atsižvelgiant į tai, kaip mes veikiame ir ar iš viso veikiame, nudžiugino ir, tarsi, įpareigojo…eiti toliau, tobulėti. Šios disciplinos mokiausi pas ez.m.dr. Astą Svirkienę bei kelių knygų apie chirologiją autorę Mariją Gailienę, vėliau – 2016 m. keliavau į Kijevą mokytis korekcinės chiromantijos pas nuostabią specialistę Mariną Tichonovą, paraleliai lydėjo savarankiškas literatūros studijavimas.

     Kadangi chirologijos dėka jau buvau susipažinusi su planetų veikimo savybėmis, nusprendžiau tai pastudijuoti plačiau – pradėjau mokslus astrologiniame centre „Uranija“ (2014-2016 m.) pas Violetą ir Ričardą Liaugminus. Vėliau važinėjau į Skirmos Liepienės, Konstantino Daragano (Ukraina) rengiamus seminarus, taip pat gilinu žinias „Maskvos astrologijos akademijoje“. Šis mokslas parodė man, kad kiekvienas mūsų esame unikalūs ir kiekvienas į šią planetą atėjome sukurti „savą  istoriją“, todėl poreikis stebėtis ar teisti išgaravo tarsi dūmas – ėmiau priimti žmones tokiais, kokie jie yra ir nuo to gyvenimas tapo daug paprastesnis, o bendravimas su žmonėmis įgavo visai kitą kokybę.

     Vieno astrologijos seminaro metu, Viniuje, pietavau su drauge, ji man pasiūlė apsilankyti seminare, susijusiame su meditacija, bet plačiau tada nepaaiškino, visa laimė, kad sutikau sudalyvauti. Taip sutikau dar vieną nuostabią mokytoją savo gyvenime – Ingą Heron, ThetaHealing®metodo meistrę-mokytoją, kurios kvalifikacija yra aukščiausia Pabaltijo šalyse.

     Tad, ThetaHealing® meditacijos metodą atradau visiškai atsitiktinai, net nežinodama kas tai yra. Nors, eidama į pirmąjį seminarą jokių lūkesčių nepuoselėjau, ten radau viską, ko mano sielai taip trūko – pilnatvę. Turbūt tokiu būdu Kūrėjas išpildė mano svajonę augti, tobulėti ir tuo pačiu padėti sau bei žmonėm sveikti protu, siela bei kūnu.

     Tai nuostabus metodas, skirtas kiekvienam norinčiam jį išbandyti bei padedantis pažinti save, keistis, sveikti, atgimti teigiamom emocijom ir savybėm, būti ryšyje su Kūrėju bei leidžiantis laikyti gyvenimo vadžias savo rankose. Juk kiekvienas iš mūsų nešiojame dalelę Kūrėjo savyje, tereikia leisti jai pasireikšti.

     Kelią, kuriuo einu, vadinu savo širdies keliu, nes kadaise priimtas sprendimas eiti šiek tiek nestandartine kryptimi buvo nepagrįstas jokia logika, tik šiluma širdyje ir švelniu sielos kvietimu patirti įdomiausią ir prasmingiausią savo gyvenimo „nuotykį“, tuo pačiu vykdant ir savo misiją: padėti žmogui pažinti save, keistis ir keisti.

Uždaryti